Dzūkija 2016, liko 29 dienos

Jau trečia diena, kaip grįžau prie savo seno, bet labai mylimo pomėgio, – rašyti žmonėms. Klausimas Kodėl rašau? Rašau, nes noriu paskleisti žinią, koks geras sportas yra orientavimosi sportas. Kitas tikslas – tačiau, čia jau bus ateityje – patarimai ir pasvarstymai bėgimo avalynės, rūbų bei technikos klausimais. Kam to reikia? To reikia man, mano akiračio praplėtimui, tam, kad galėčiau geriau pakonsultuoti žmones, kurie nori pradėti bėgioti, o galbūt nori pasiekti geresnio rezultatų. Aš nesu ir nebūsiu geras (ar net blogas) treneris, tačiau patarimus kokius bėgimo batelius, ir kodėl geriau pasirinkti, ar koks legendonešis yra patogesnis , tikrai galiu duoti.

Taigi šeštadienio rytą, kaip tikras sportininkas, prabėgu mankštą, nuperku pačių skaniausių pasaulyje bandelių (Druskininkuose esanti bandelinė) savo būsimai žmonai (labai tikiuosi, kad pagaliau kitais metais kuriam laikui bus galima pamiršti sportus ir surengti sau šventę) ir ruošiuosi antrajai Dzūkijos dienai.

Ilga trasa, nors ir ne tokia ilga, ir vėl bėgu ristele, nepersistengdamas, nes blauzdos nepratusios prie minkšto grunto. Keletas mikro klaidelių, tačiau jų skaičiuoti neverta. 10 KP, užtikrintai atbėgu į vietą, bet punkto nerandu, ramiai sau bėgu toliau ir žinau, jog organizatoriai nepasivargino pastatyti KP. Jeigu būčiau bėgęs greitai, ir varžęsis šiose varžybose, tikrai negalvočiau, jog punkto nėra ir jo dar ilgai būčiau ieškojęs. Finišuoju ramiai, dar viena gera treniruotė, 1:16, 14 km.

(null)